Vis dėlto minint bendrosios rinkos 30-metį, svarbu prisiminti, kad taip buvo ne visada. Prieš bendrosios rinkos sukūrimą įmonėms, dizaineriams ir inovatoriams teko susidurti su fragmentiška ir skirtinga Europos intelektinės nuosavybės sistema, nes buvo mažai tikri, kad vienoje valstybėje narėje užregistruota intelektinės nuosavybės teisė bus pripažinta kitoje valstybėje narėje.
Žvilgsnis į praeitį
Bendroji rinka buvo sukurta 1993 m. sausio1 d. po to, kai1987 m. buvo pasirašytas Bendrasis aktas ir1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartis. Ji sėkmingai pašalino prekių, paslaugų, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo kliūtis, kartu suteikdama nesuskaičiuojamą daugybę galimybių milijonams Europos įmonių ir vartotojų. Intelektinės nuosavybės svarba šiam procesui buvo aiški jau tada, kai buvo formuluojama bendrosios rinkos idėja. 1985 m. baltojoje knygoje „Vidaus rinkos sukūrimas" buvo teigiama, kad intelektinės nuosavybės įstatymų skirtumai daro tiesioginį ir neigiamą poveikį Bendrijos vidaus prekybai ir „įmonių gebėjimui traktuoti bendrąją rinką kaip vieningą aplinką savo ekonominei veiklai".
Dokumente buvo pabrėžta, kad pirmiausia būtina priimti sprendimą dėl Bendrijos prekių ženklo ir pasiūlymą suvienodinti nacionalinius prekių ženklų įstatymus. Baltojoje knygoje numatoma, kad šie pasiūlymai duos didelės naudos: Europos įmonėms atsivers naujos rinkos, nes joms bus suteikta galimybė, pateikus vieną paraišką, gauti vieną prekių ženklą, apimantį visas valstybes nares. Būtina šio proceso dalis: Europos Komisijos pasiūlymas įsteigti naują „Bendrijos prekių ženklų tarnybą".
Europos įmonėms dar teks palaukti keletą metų, kol šis pasiūlymas bus įgyvendintas. Tačiau praėjus metams po bendrosios rinkos sukūrimo,1994 m. Alikantėje (Ispanija) gimė EUIPO. Tuomet mūsų pavadinimas buvo Vidaus rinkos derinimo tarnyba.
EUIPO - bendrosios rinkos sėkmės istorija
Bendrosios rinkos pavyzdys - EUIPO istorija ir daugybė privalumų, kuriuos jos įsteigimas suteikė ES įmonėms. Užtikrindama, kad intelektinės nuosavybės kūrėjai ir savininkai (pavyzdžiui, prekių ženklai, dizainas ir patentai) galėtų apsaugoti savo kūrinius ir gauti iš jų naudos visoje ES, intelektinės nuosavybės sistema atliko svarbų vaidmenį kuriant bendrąją rinką. EUIPO, ES prekių ženklas (EUTM) ir registruotasis Bendrijos dizainas (RCD) yra geriausi šios sėkmės pavyzdžiai; jie įgyvendina pirminę viziją panaikinti kliūtis įmonėms, suteikiant joms galimybę registruoti savo intelektinę nuosavybę visoje ES, pateikus vieną paraišką. Šiandienkasmetužregistruojame apie 150 000 prekių ženklų ir daugiau kaip 80 000 dizaino.
Be to, vis labiau derinant nacionalinius intelektinės nuosavybės įstatymus, mažėja painiava, didėja tikrumas ir įmonėms lengviau klestėti ES. EUIPO yra neatsiejama šio derinimo proceso dalis, padedanti sudaryti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms, skatinanti inovacijas ir didinanti intelektinės nuosavybės vertę verslui ir piliečiams Europoje ir už jos ribų.
Šios pastangos buvo pabrėžtos neseniai paskelbtoje 2023. Metinėje bendrosios rinkos ataskaitoje. Joje Europos Komisija pabrėžia intelektinės nuosavybės teises kaip vieną iš pagrindinių gerai veikiančios bendrosios rinkos sąlygų ir giria EUIPO vaidmenį saugant intelektinę nuosavybę per 30 jos gyvavimo metų. šiuo metu dedamos didelės pastangos sukurti vieningą patentų sistemą, kurią ketinama pradėti taikyti 2023 m. birželio 1 d., dar labiau sustiprins bendrąją rinką, nes Europos inovatoriams bus suteikta nauja priemonė apsaugoti savo intelektinę nuosavybę. Visose dalyvaujančiose šalyse užtikrinus vienodą apsaugą, inovatoriams bus suteiktas didžiulis ekonominis pranašumas ir sumažės administracinė našta. Nors EUIPO tiesiogiai nedalyvauja kuriant bendro patento sistemą, ji rodo, kad reikia toliau derinti intelektinės nuosavybės įstatymus visoje ES.
Visą straipsnį skaitykite čia.